Techninis straipsnis. Hidraulinis sistemų balansavimas
Nauji dviejų vamzdžių
sistemos balansavimo būdai
Kaip pasiekti puikų hidraulinį sistemų balansavimą šildymo
sistemose naudojant „Danfoss“ Dynamic Valve™ tipo
RA-DV vožtuvą ir „Grundfos MAGNA3“ siurblį su greičio valdymu
dynamic.danfoss.com
Įžanga
Nelengva pasiekti, kad pastatuose būtų sunaudojama mažai
energijos. Jei norime mažų sąskaitų už šildymą, turime užtikrinti,
kad šildymo sistemos komponentai veiktų kartu. Mažo energijos
sunaudojimo užtikrinimo priemonė yra tinkamas šildymo
sistemos subalansavimas, šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip
naujas „Danfoss“ Dynamic Valve™ RA-DV tipo vožtuvas ir naujas
„Grundfos MAGNA3“ siurblys su greičio valdymu puikiai kartu
tai pasiekia.
Pirmiausia pažiūrėsime, kaip galime iš
dalies kompensuoti pokyčius ir kodėl
reikalavimas subalansuoti šildymo
sistemą reiškia tai, kad mes turime
reguliuoti srautą; norėdami tai pasiekti,
turime taip pat reguliuoti slėgio
perkrytį vožtuvuose.
Parodysime, kaip tai galima padaryti
naudojant „Danfoss“ Dynamic Valve™
RA-DV tipo vožtuvą kartu su „Grundfos
MAGNA3“ siurbliu su kintamo greičio
valdymu, imdami kaip pavyzdį
įrenginius Fredericia, Danijoje, kur
60 butų 10 aukštų pastate šildymas
tiekiamas iš sistemos, kurią sudaro
du „Grundfos MAGNA3“ siurbliai,
veikiantys dviejuose maišymo
mazguose, kurių kiekvienas tiekia
šilumą 10 pakėlimo vamzdžių ir kurių
kiekviename yra sumontuoti „Danfoss“
MSV tipo rankinio balansavimo
vožtuvai. Šis įrengimas parodė, kad
naudojant kartu kontroliuojamo greičio
„Grundfos MAGNA3“ siurblį su greičio
valdymu ir „Danfoss“ Dynamic Valve™
RA-DV tipo vožtuvą, užtikrinamas
sklandus šildymo sistemos veikimas.
Šiandien numatytą srautą galima
lengvai nustatyti kiekviename
radiatoriuje ir siurblio nustatymo
taške, naudojant naują įrankį „Danfoss
dP tool™“ (slėgio perkryčiui matuoti)
kartu su „Grundfos GO“ (suteikiančiu
mobiliąją prieigą prie „Grundfos“
internetinių priemonių). Tai ne tik
užtikrina siurblio optimizavimą ir
mažiausią energijos vartojimą, bet ir
žymiai sumažina derinimo trukmę.
Šildymo sistemas reikia tinkamai
suderinti, kad būtų užtikrintas
patogumas ir mažiausios galimos
eksploatavimo išlaidos. Anksčiau
derinimas buvo sudėtingas darbas
– reikėjo daug įvairių vožtuvų ir
matavimo įrankių, kad būtų tinkamai
suderinta.
2
Problema: dviejų vamzdžių sistemų balansavimas
Nevienodą šilumos pasiskirstymą
tarp prietaisų – atskirų radiatorių
arba butų – šildymo sistemoje
vadiname balansavimo problema.
Šildymo sistema yra subalansuota,
kai užtikrinamas vienodas karšto
vandens pasiskirstymas ir tuo pačiu
maksimalus patogumas minimaliomis
eksploatavimo sąnaudomis.
APKROVA
100 %
75 %
50 %
25 %
428 1 050 2 450 3 080
6 % 15 % 35 % 44 %
Kitaip tariant, šildymo sistema yra
subalansuota, kai srautas visoje
sistemoje atitinka srauto greitį, kuris
buvo nurodytas sistemos projekte.
Tai yra pagrindinė daugelio dviejų
vamzdžių sistemų problema.
Pirmiausia pažvelkite į bendrą
dviejų vamzdžių šildymo sistemų
eksploatavimo problemą. Toliau
pateiktame apkrovos profilyje parodyta,
kaip apkrova keičiasi šildymo sezono
metu Europoje. Tik 420 valandų iš 7 000
šildymo valandų mums reikia 100 %
mūsų šildymo sistemos pajėgumo.
VALANDOS
Norėdami kompensuoti apkrovos
pokyčius, savo sistemose ant kiekvieno
radiatoriaus įrengiame termostatinius
vožtuvus. Termostatas sumažina srauto
pratekėjimą per atskirus radiatorius ir
užtikrina, kad būtų palaikoma reikiama
kambario temperatūra.
RAD RAD RAD
1 32
∆p
a.
Kadangi slėgio nuostoliai padidėja
srauto kvadratu, slėgio perkrytis
pirmo radiatoriaus vožtuvuose yra
daug didesnis, nei jis yra pas paskutinį
vartotoją, kaip parodyta toliau
paveikslėlyje.
∆p
b.
∆p
H
c.
a.
b.
c.
Q
3